Pastaruoju metu aplinka teršiama tiek, kad gamta pati savaime jau negali apsivalyti. Dėl to gamtoje sutrinka nusistovėjusi pusiausvyra, kyla sunkiai sprendžiamų ekologinių problemų, didėja žmonių sergamumas. Pasaulyje ekologiniai klausimai tampa vieni iš svarbiausių. Padaugėjus automobilių, jų variklių išmetamieji deginiai pradėjo daryti žymų neigiamą poveikį aplinkai – orui, klimatui ir net atmosferos ozono sluoksniui.
Nors aplinkos būklė priklauso nuo daugelio gamtinių ir antropogeninių veiksnių, tačiau šalies ekonomikos būklė ir jos pokyčiai esmingai įtakoja bendrą, o ypač didžiųjų miestų aplinkos būklę.
Mažiausią ir trumpiausią transformacinį nuosmūkį patyrė transporto sektorius. Faktiškai visą laiką, nuo nepriklausomybės atkūrimo bendras automašinų (ypač lengvųjų) kiekis Lietuvoje augo, o prieaugio tempai kasmet vis didėja. Tam tikras transporto sektoriuje sunaudojamo kuro, o tuo pačiu ir aplinkos teršimo mažėjimas buvo užfiksuotas tik 1991-1992 metais, kaip energetinės blokados pasekmė.
Emisijos iš įvairių transporto šaltinių beveik 40% buvo sumažėjusios tik 1992 metais (1 pav.), o nuo 1993 metų su tam tikromis fluktuacijomis didėja ir šiuo metu jau viršija du trečdalius 1990-jų metų lygio. Transporto indėlis į bendrą oro taršą šiuo metu sudaro virš 70%, o tai reiškia, kad čia slypi didžiausi oro taršos mažinimo rezervai.

Dujų naudojimas automobiliuose ne tik leistų sumažinti aplinkos taršą, bet gali duoti ir didžiulį ekonominį efektą. Šiuo metu, kai mažinamos valstybės valdymo išlaidos, ribojamas valstybinių įstaigų finansavimas, pritaikius 10 proc. automobilių dirbti suskystintomis dujomis (skaičiuojant, kad kiekvienas automobilis vidutiniškai per metus nuvažiuoja 20 tūkst. km), per pirmus metus būtų sutaupyta 160 mln.Lt, o kiekvienais kitais metais - po 320 mln. Lt , neskaičiuojant to, kad važiuojant dujomis sunaudojama iki 5% mažiau tepalų ir pailgėja variklio tarnavimo laikas. Tiesa, pradinė suma būtų nemaža, tačiau piliečiai, įmonės ar organizacijos gali pasinaudoti išperkamosios nuomos paslaugomis, o su bankais atsiskaityti lėšomis, sutaupytomis naudojant pigesnį kurą. Apytiksliais skaičiavimais, sumontavus dujinę įrangą 1600 Lt, ši suma atsiperka nuvažiavus 10-15 tūkst. km. Jei automobilis per metus nuvažiuoja 20 tūkst. km., išleisti įrangai pnigai ne tik atsiperka, bet dar sutaupo apie 400-800 Lt pirmaisiais metais, ir apie 2-3 tūkst. Lt kiekvienais sekančiais automobilio eksploatacijos metais.

Dujų degalais varomi benzininiai autobusai - ne naujiena, tačiau dyzeliniai dujomis..? Juk iš esmės skiriasi variklių - dyzelinio ir dujinio - veikimo principai: dyzelinis kuras uždegamas jį suspaudžiant, o dujoms užsiliepsnoti reikia kibirkšties. Kita abejonė - ar apsimoka? Taip, dujos pigesnės už dyzelinį kurą. Bet žinant apie didesnį jų sunaudojimą alternatyviose benzinui sistemose, kyla pagrįsta abejonė dėl ekonominio efekto. Tačiau, pasirodo, mūsų kaimynai lenkai tą abejonių slenkstį jau peržengė. Ar pabandysime mes?
Pradėkime nuo Lietuvos rinkoje kylančio poreikio pigiau eksploatuoti autobusus, kurie, be to, naudotų dar ir ekologiškai švarų kurą. Mūsų šalyje užregistruoti 15 542 autobusai (VĮ "Regitra" duomenys). Dalis jų priklauso autobusų parkams. "Linavos" duomenimis, asociacijai priklauso 52 šalies keleivių vežėjų įmonės, eksploatuojančios 1 300 autobusų. Vien tik Vilniaus autobusų parkas turi 250 autobusų, iš kurių kas antrą derėtų pakeiti nauju. Savivaldybėms pavaldūs autobusų parkai metų metus kamuojasi dėl finansinių nepriteklių ir nepajėgia šių problemų įveikti...

Nuo nepriklausomybės atkūrimo praėjus devyniems metams, Lietuvos ekonomika vis dar negali “išlipti iš duobės”. Todėl nenuostabu, kad A.Kubiliaus vyriausybė pradėjo darbą nuo to, kad paskelbė visuotinio taupymo vajų: buvo mažinamos valstybės valdymo išlaidos, apribojamas finansavimas biudžetinėms organizacijoms, naikinamos lengvatos pensininkams ir invalidams. Visa tai sunkia našta gula ant įvairių organizacijų ir piliečių pečių. Jie priversti taupyti visais įmanomais būdais.
Didelę dalį visų išlaidų sąraše sudaro transporto kaštai. Šiais laikais be transporto neišsiverčia nei viena gyvenimo sritis – Vyriausybės aparatas, kariuomenė, policija, žemės ūkis, mokslo ir gydymo įstaigos. Ne išimtis ir eiliniai piliečiai. Štai dėl ko kiekvienas automobilių kuro pabrangimas įtakoja visų kainų šuolį, skaudžiai atsiliepia kiekvienam iš mūsų. Tačiau taupyti būtina, be to neįmanoma išsikapstyti iš ekonominio nuosmukio. Benzino kainos pastoviai kyla ir kils, nes turi pasiekti ES lygį. Ką daryti?

Kaip ir kiekvienais metais, atėjus pavasariui, šalyje pradedamos įvairios akcijos, kurių tikslas vienas – apsišvarinti šiandien, numatyti darbus ateičiai, siekiant gerinti aplinkos ekologinę būklę. Jeigu akcija “Balandis - švaros mėnuo” visiems suprantama ir visuomenė ją palaiko, tai apie kitą, “Švarus automobilis – švari aplinka” norėtume pakalbėti atskirai. Kad neliktume nesuprasti, iš karto pareiškiame, kad sveikiname šiuo metu vykdomą transporto priemonių patikrą ekologiniu aspektu ir ypač tuo, kad vairuotojai ne baudžiami, o tik įspėjami. Tai reiškia, kad valdžiai tikrai rūpi švari aplinka, o ne noras papildyti biudžetą vairuotojų sąskaita, dažnai net nenutuokiančių, kad jų automobilių išmetamose dujose kenksmingų medžiagų kiekis viršyja leistinas normas. Tik gaila, kad apie ruošiamą akciją nebuvo informuota Lietuvos automobilių dujų įrangos montuotojų asociacija (LADĮMA). Asociacijos nariai ir kitos šias paslaugas teikiančios įmonės (jų Lietuvoje yra per 110) galėtų nemokamai atlikti automobilių išmetamų dujų parametrus, operatyviai patartų kaip pašalinti gedimus.

2000m. gruodžio mėn. 21d. LR Seime 65 balsais už, 46 prieš ir 10 susilaikius buvo patvirtintas Akcizų įstatymo 2,3,5,5(1) straipsnių pakeitimo ir papildymo ĮSTATYMO (Nr.IXP-162(3SP)) ROJEKTAS.
Į klausimą ar nuo to Lietuvai bus geriau, įvairios šalies gyventojų grupės atsakytų įvairiai. Įvairiai tai komentuotų ir valstybinių institucijų atstovai.
Pirmas klausimas į kurį turėtume atsakyti, tai ar, įvedus akcizą LPG (suskystintos dujos) brangs. Mūsų asociacijos nuomone, kaina gali didėti, bet labai nežymiai – apie 10 cnt. litrui. Mes manome, kad mažmenininkai sumažins prekybinį antkainį ir dujos nebrangs akcizo dydžiu.